14 Šventųjų pagalbininkų

14 Šventųjų pagalbininkų 


14 Sventuju pagalbininku

Kas buvo 14 Šventųjų pagalbininkų?

 

Tai grupė šventų asmenų, kurie buvo pradėti garbinti viduramžiais, maro metu. 14 Šventųjų pagalbininkų buvo pradėti garbinti maždaug 1348 metais Miunchene, Šventojo Petro bažnyčioje. Visi šie šventieji saugo nuo įvairiausių ligų, neretai pasireiškiančių panašiai kaip pirmieji maro požymiai, todėl būtent į juos ir buvo kreipiamasi prašant pagalbos ir užtarimo kai siautėjo ši baisi liga. 14 Šventųjų pagalbininkų būdavo pagerbiami Rugpjūčio 8 dieną. Tačiau 1969 metais ši diena buvo pašalinta iš kalendoriaus. Beveik visi jie buvo kankiniai (išskyrus Šv. Žilį).  Paprastai jie vaizduojami kartu su Švč. Mergele Marija, kuri  taip pat yra tituluojama Visų Šventųjų Karaliene.

14 Šventųjų pagalbininkų vardai
1. Šv. Jurgis

Jis yra minimas Balandžio 23 dieną. Jo pagalbos prašoma siekiant apsisaugoti nuo pūslinių susirgimų bei norint apsaugoti naminius gyvulius. Jis yra kareivių globėjas. Šv. Jurgio globą pasirinko Anglija, Portugalija, Vokietija, Aragonas, Genuja ir Venecija. Meno kūriniuose Šv. Jurgis dažniausiai vaizduojamas kardu perveriantis drakoną. Šv. Jurgis buvo romėnų kareivis, kuris greičiausiai žuvo apie 304 metus, valdant imperatoriui Diokletianui.

Legenda pasakoja, jog Libijoje šalia Silenos ežero gyvenęs baisus drakonas. Jis puldinėdavęs ne tik gyvulių bandas bet ir žmones. Niekas šio drakono negalėjęs įveikti. Kartą Šv. Jurgis keliavo tais kraštais ir išgirdo, jog drakonas ruošiasi suėsti to krašto princesę. Jis stojęs į kovą su pabaisa ir ją pervėręs savo kalaviju. Tuoj po to jis išvyko toliau keliauti po Libijos kraštą ir atvertęs į tikėjimą daug žmonių.

2. Šv. Blažiejus (Blezas, Blazijus)

Jis yra minimas Vasario 3 dieną.Jis buvo vyskupas ir kankinys. Šv. Blažiejaus yra prašoma apsaugoti nuo gerklės ligų. Paprastai per Šv. Blažiejų yra palaiminama gerklė. Šv. Blažiejus yra vaizduojamas su dviem sukryžiuotomis žvakėmis.

Šv. Blažiejus gyveno Sebastėje, dabartinės Armėnijos teritorijoje. Jis žuvo apie 316 metus  Licinijaus valdymo metu. Legenda pasakoja, jog jis gydęs žmones ir gyvulius.

3. Šv. Erazmas (arba Šv. Elmas) 

Jis yra minimas Birželio 2 dieną. Jis buvo vyskupas ir kankinys. Šv. Erazmo prašoma pagelbėti sergant  pilvo, ypač skrandžio bei žarnų ligomis. Jis saugo naminius gyvūnus bei globoja jūreivius. Paprastai yra vaizduojamas su išverstomis žarnomis, apsukusiomis suktuvą.

Šv. Erazmas buvo Mažosios Azijos vyskupu. Bėgdamas nuo Diokletiano persekiojimų jis pasislėpė Libano kalne. Čia jį išmaitino laikinis varnas. Šv. Erazmas buvo pagautas ir nukankintas Italijoje 303 metais. Jo vardu yra pavadinti žiburiai, kurie atsiranda dėl statinės elektros sankaupų ant jūroje esančių laivų. Jie yra vadinami Šv. Elmo žiburiais.

4. Šv.  Pantaleonas

Jis yra minimas Liepos 27 dieną. Jis buvo gydytojas, kankinys. Šv. Pantaleono prašoma apsaugoti nuo džiovos. Jis globoja naminius gyvūnus, akušerius ir gydytojus. Meno kūriniuose vaizduojamas  vinimi sukaltomis rankomis.

5. Šv. Vitas ( taip pat vadinamas Šv. Gi, Šv. Gajumi ) 

Jis  yra minimas Birželio 15 dieną. Jis buvo kankinys. Šv. Vito pagalbos prašoma siekiant  apsaugoti nuo epilepsijos, letargo, chorėjos, nuodingų gyvūnų ir pasiutusių gyvūnų įkandimų bei audrų. Jis globoja naminius gyvūnus , aktorius ir šokėjus. Meno kūriniuose Šv. Vitas vaizduojamas su kryžiumi.

6. Šv. Kristoforas 

Jis yra minimas Liepos 25 dieną. Jo prašoma apsaugoti nuo maro ir staigios mirties bei audrų. Jis globoja keleivius, motociklininkus ir jūreivius. Šv. Kristoforas paprastai vaizduojamas nešantis vaikelė Jėzų ant pečių. Manoma, jog Šv. Kristoforas žuvo Mažojoje Azijoje apie 250 metus.

7. Šv. Dionyzas ( Dionizijus, Denis) 

Jis yra minimas Spalio 9 dieną. Jis buvo vyskupas ir kankinys. Jo pagalbos prašoma norint išgyti nuo apsėdimų bei galvos skausmų. Meno kūriniuose jis vaizduojamas nešantis savo paties galvą rankose.

Šv. Dionyzas buvo pirmasis Paryžiaus miesto vyskupas. Jis taip pat buvo vienas iš šešių vyskupų, kuriuos Popiežius Fabijonas 3 amžiuje pasiuntė į Prancūziją.

8. Šv. Kiriakas 

Jis  yra minimas Rugpjūčio 8 dieną. Jis buvo djakonas ir kankinys. Jo pagalbos prašoma sergant akių ligomis, kankinant pagundoms, apsėdimui bei mirties akivaizdoje. Meno kūriniuose vaizduojamas kaip djakonas.

Jis žuvo 303 metais Diokletiano persekiojimo metu.

9. Šv. Akatijus (Akacijus) 

Jis yra minimas Gegužės 8 dieną. Jo pagalbos prašoma sergant galvos skausmais bei mirties akivaizduoje. Meno kūriniuose jis vaizduojamas su erškėčių karūna.

Šv. Akatijus buvo kilęs iš Kapadokijos ir tarnavo Romos imperatoriui Adrianui. Jis buvo šimtininkas (centurionas), žuvęs Diokletiano persekiojimų metu.

10. Šv. Eustakas (Eustachijus, Eustatijus) 

Jis yra minimas Rugsėjo 20 dieną. Jo prašoma apsaugoti nuo amžinosios ir paprastosios ugnies bei gaisrų. Jis yra medžiotojų globėjas. Šv. Eustakas padeda bet kokios bėdos atveju ir ypač kai kamuoja bėdos šeimoje. Meno kūriniuose jis vaizduojamas su ginklais arba šalia elnio.

Tikrų žinių apie Šv. Eustaką išliko mažai. Žinoma, jog jis buvo Romėnų generolas, kuris atsivertė į krikščionybę, išvydęs elnią, tarp kurio ragų tviskėjo auksinis kryžius. Buvo sudegintas kartu su savo šeima.

11. Šv. Žilis (Šv. Egidijus)

Jis yra minimas Rugsėjo 1 dieną. Jis buvo abatas gyvenęs atsiskyrėlio gyvenimą. Į Šv. Egidijų kreipiamasi maro, panikos, beprotybės bei košmarų akivaizdoje. Jo prašoma apsaugoti nuo maro bei norint atlikti gerą išpažintį. Jis yra neįgaliųjų, elgetų bei maitinančių motinų globėjas. Meno kūriniuose vaizduojamas su vienuolio kapišonu ir elniu.

Šv. Egidijus gimė Atėnuose, turtingoje šeimoje. Tėvams mirus jis išvykęs į Prancūziją ir apsigyvenęs oloje, esančioje šalia Reino upės ištakų.Legenda pasakoja, jog jį savo pienu maitinusi laukinė elnė.Kartą karaliaus medžiotojai medžioję aplinkui ir norėję  nušauti šią elnę, tačiau paleista strėlė pataikiusi š Šv. Egidijaus  koją, dėl ko jis šlubavo iki pat savo gyvenimo pabaigos. Karalius Teodorikas pastatęs jam vienuolyną ir Šv. Egidijus tapęs pirmuoju abatu.

12. Šv. Margarita Antiochietė 

Ji yra minima Liepos 20 dieną. Ji buvo mergelė kankinė. Į Šv. Margaritą kreipiamasi skaudant nugarai bei prašant saugaus gimdymo. Ji yra gimdyvių globėja. Meno kūriniuose vaizduojama laikanti grandinėmis sukaustytą drakoną.

Žinių apie ją beveik neišliko. Viena iš legendų pasakoja, jog velnias pasivertęs drakonu ir pasirodęs jai šiuo pavidalu. Jis prarijęs Šv. Margaritą, tačiau jos turėtas kryžius neleidęs velniui ilsėtis ramybėje ir šiam teko ją paleisti. Būtent todėl ji yra siejama su nėštumu ir gimdymu. Ji kalbėdavosi su Šv. Joana Arkiete.

13. Šv. Kotryna Aleksandrietė 

Ji yra minima Lapkričio 25 dieną. Ji buvo mergelė kankinė. Jos pagalbos prašoma sergant liežuvio ligomis bei prašant apsaugos nuo staigios mirties. Ji yra krikščionių filosofų, oratorių, studentų, pamokslininkų, račių, mergelių ir mechanikų globėja. Meno kūriniuose vaizduojama su sulūžusiu ratu.

14. Šv. Barbora 

Ji yra minima Gruodžio 4 dieną. Ji buvo mergelė kankinė. Į Šv. Barborą kreipiamasi siekiant apsisaugoti nuo karštinės, žaibo, gaisro ir staigios mirties. Šv. barbora globoja statybininkus, artileristus ir kalnakasius. Meno kūriniuose vaizduojama šalia pilies arba su plytų karūna.

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *