Šventoji Cecilija 
Šventoji Cecilija buvo 2 amžiuje gyvenusi kilminga Romos mergelė, dar vaikystėje davusi skaistybės įžadus. Tėvai neatsižvelgė į mergaitės norą ir ištekino ją už pagonio Valerijono Trastevero. Cecilija prisipažinusi savo sutuoktiniui, jog ji reginti angelą, tačiau tam, kad jos vyras jį pamatytų, jis turi apsikrikštyti. Valerijonas su tuo sutikęs ir iš tikrųjų po krikšto pamatęs šalia besimeldžiančios Cecilijos angelą. Angelas uždėjęs karūnas sutuoktiniams ant galvų ir pasiūlęs apkrikštyti Valerijono brolį.
Du broliai įsteigę parapiją ir laidodavę nukankintus krikščionis. Tačiau buvo suimti ir žuvo dėl savo tikėjimo. Cecilija palaidojusi juos savo viloje, tačiau buvo po to suimta ir nukankinta . Teigiama, kad per savo vestuves Cecilija pati grojo vargonais ir giedojo „Padaryk, Viešpatie, mano širdį ir mano kūną švarų, kad aš būčiau verta“ (Ši frazė buvo Eucharistijos maldoje). Legenda pasakoja, jog Cecilijos kaklą tris kartus kirtęs kardas. Tačiau po to ji išgyvenusi tris dienas ir paprašiusi Popiežiaus, kad jos vila po mirties būtų paversta bažnyčia
Šv. Cecilijos atminimas yra pagerbiamas Lapkričio 22 dieną. Nuo senovės Šv. Cecilija yra laikoma vargonininkų, instrumentų gamintojų, muzikantų, grojančiųjų liutnia, kompozitorių, dainininkų, poetų, skaistybės, ir kankinių globėja. Jos globą pasirinko Acquaspartos (Italijoje) ir Albi ( Prancūzijoje) miestai bei Romos Muzikos akademija. Meno kūriniuose ji dažniausiai vaizduojama su karūna, muzikos instrument ir rožemis.
Lietuvoje yra išlikęs posakis, jog jeigu vyras nori gauti daininkę žmoną, tai per Šv. Cecilijos dieną jis jei vyrai nori gauti dainininkę žmoną, tai per Šv. Cecilijos dieną jis turįs sukalbėti devynerius poterius.
Apie vardą Cecilija skaitykite čia