Šv. Apaštalo Pauliaus atsivertimo šventė yra minima Sausio 25 dieną. 
Iš tikrųjų tai yra vienintelė šventė žyminti atsivertimą visame Bažnyčios liturginiame kalendoriuje.
Šv. Paulius gimė dabartinės Turkijos teritorijoje, Tarso mieste. Jis buvo Romos pilietis, todėl turėjo ypatingų privilegijų. Apipjaustymo metu jam buvo suteiktas Sauliaus vardas.
Saulius garsėjo kaip ypatingai griežtai besilaikantis Mozės įstatymų žmogus. Paulius buvo fariziejus, garsėjęs savo išsilavinimu ir krikščionių persekiojimu. Pagautas įkarščio, jis nutarė paprašyti vyriausiojo kunigo leidimo suiminėti Damaske gyvenančius krikščionis, surakinti juos grandinėmis ir gabenti juos į Jeruzalę. Kelionėje į Damaską jį apšvietėusi stebuklinga šviesa, ir jis išgirdo balsą: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?“ Jis paklausė: „Kas tu esi, Viešpatie?“ Balsas jam atsakė: „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Kelkis, eik į miestą; tenai tau bus pasakyta, ką turi daryti“. Jo kelionės taip pat girdėjo balsą, tačiau nieko nematė. Saulius atsikėlė nuo žemės, bet, atsimerkęs nieko nebematė. Draugai jį nuvedė į Damaską. Saulius tris dienas išbuvo aklas. Jis nieko nevalgė ir negėrė.
Damaske gyveno krikščionis, vardu Ananijas. Jam apsireiškęs Viešpats liepė nueiti į Judo namus ir pasiteirauti tarsiečio, vardu Saulius. Viešpats jam taręs, jog Saulius yra jo rinktinis įrankis, kuris neš Dievo vardą tautoms, karaliams ir Izraelio vaikams. Ananijas nuėjo į tuos namus, uždėjo ant Sauliaus rankas ir tarė: „Broli Sauliau! Viešpats Jėzus, kuris tau apsireiškė kelyje, atsiuntė mane, kad tu vėl regėtum ir taptum pilnas Šventosios Dvasios.“ Saulius atgavo regėjimą ir priėmė Krikštą.
Kelias dienas jis praleido su Damasko mokiniais ir ėmė skelbti sinagogose, kad Jėzus yra Dievo Sūnus. Ši Saulių apšvietusi „dangaus šviesa“ Damasko kelyje tapo netikėto ir ryžtingo atsivertimo simboliu. Krikšto metu Apaštalai jį pavadino Pauliumi (lotynų kalboje paulus reiškia „mažas“. Šį vardą jis prisiėmęs iš nusižeminimo