Tarptautinė vergovės panaikinimo diena 
Tarptautinė vergovės panaikinimo diena yra minima kasmet Gruodžio 2 dieną. 1949 m. Jungtinių tautų Organizacija priėmė konvenciją dėl kovos prieš prekybą žmonėmis ir prieš prostituciją. Vergovės istorijayra labai skaudi. Tik 1807 metais Didžioji Britanija uždraudė prekybą vergais, o JAV jų įvežimą uždraudė tik 1815 metais . XIX amžiuje prekyba vergais buvo uždrausta beveik visur pasaulyje. Paskutinieji kraštai, uždraudę vergiją buvo Brazilija -uždraudusi vergovę 1888, ir Madagaskaras- uždraudęs ją 1896 metais. Tačiau Mauritanijoje vergovė buvo uždrausta tik 1981 metais. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių taryboje egzistuoja tokia pareigybė, kaip „Specialusis JT pranešėjas apie šiuolaikines vergovės formas“. Tai reiškia, jog vergovės problema nėra visiškai išnykusi.
Šiuolaikinės vergovės formos yra įvairios. Viena iš jų yra vaikų išnaudojimas kariniuose konfliktuose.
Kita nauja vergovės forma yra priverstinis darbas. Išnaudojami tiek saugusieji tiek vaikai. Daugelis iš jų į vergovę patenka dėl skolų. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis net 5,7 milijono vaikų priverstinai dirba dėl šeimos skolų. Virš 190 milijonų vaikų vergiškomis sąlygomis dirba dėl skurdžios šeimyninės padėties.
Dar viena vergovės forma yra žmonių prekyba seksualinio išnaudojimo tikslais, kurios aukomis dažniausiai tampa moterys ir mergaitės. Spėjama, kad prostitucija priverstinai pasaulyje gali užsiimti apie milijoną nepilnamečių.
Lietuvoje prekyba žmonėmis nuo 1998 m. liepos 2 d. yra laikoma kriminaliniu nusikaltimu. Nuo 1998 m. liepos 29 d. asmenys, pažeidę į Baudžiamąjį kodeksą įtrauktą prekybos žmonėmis punktą, gali būti baudžiami.
Pagal Baudžiamojo kodekso 8 (1) straipsnį prekyba žmonėmis yra laikoma sunkiu nusikaltimu.
131 (3) straipsnis numato, jog asmens pardavimas ar kitoks perleidimas arba asmens įgijimas turint tikslą jį seksualiai išnaudoti, priversti užsiimti prostitucija arba gauti materialinę ar kitokią asmeninę naudą, taip pat asmens gabenimas prostitucijai į Lietuvą arba už Lietuvos ribų yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba nepilnamečio atžvilgiu, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba itin pavojingo recidyvisto, – baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų.