Šventoji Kotryna Aleksandrietė (Šventoji Kotryna kankinė)
Šv. Kotryna Aleksandrietė yra minima Lapkričio 25 dieną. buvo IV amžiuje gyvenusi mergelė kankinė. Istoriniai šaltiniai teigia, jog ji gimė Aleksandrijoje, Egipte, aristokratų šeimoje. Šv. Kotryna įgijusi labai gerą išsilavinimą, studijavusi mokslus ir Retorikos meną. Patyrusi regėjimą ji atsivertusi į krikščionybę. Legenda pasakoja, jog ji atvertusi daug pagonių į tikėjimą, dėl ko buvusi suimta ir įmesta į kalėjimą. Teismo teismo metu ji sėkmingai ginčijosi su 50 imperatoriaus atsiųstų filosofų, kurie Kotrynai įrodinėjo, kad jos krikščioniškas tikėjimas yra klaida. Šie įtikėję teismo metu, atsivertę ir buvo tuoj pat nužudyti. Žinia apie jos išsilavinimą pasiekusi imperatorienę ir imperatorių Maksiminą. Jo įsakymu mergina buvo nuteista mirti prikalant ant rato. Tačiau ratas subyrėjo vos tik jai prisilietus. Todėl Šv. Kotryna buvo nukirsdinta. Angelai po mirties nunešę jos kūną į Sinajaus kalną, kur vėlesniais laikais buvęs pastatytas garsus moterų vienuolynas.
Ką globoja Šv. Kotryna Aleksandrietė?
Šv. Kotryna yra minima Lapkričio 25 dieną. Ji globoja apologistus, amatininkus dirbančius su ratu, archyvarus, advokatus, barmenus, mirštančiuosius, mokinius, mergaites, juristus, peilių galandytojus, teisininkus, bibliotekininkus, bibliotekas, mergeles, mechanikus, mokslininkus, malūnininkus, slaugytojus, senmerges, filosofus, puodžius, keramikus, pamokslininkus, mokytojus, mokinius, raštus, verpėjus, stenografuotojus, studentus, odų dažytojus, teologus, sukėjus, netekėjusias merginas, račius, Jos globą pasirinki Heidelbergo ir Paryžiaus Universitetai, bei daugelis miestų:
- Altenos, Heidelsheimo, Mähring, Weissensee (Vokietijoje)
- Bertinoro, Camerata Picena, Cellino San Marco, Pettenasco ( Italijoje)
- Kuldiga(Latvijoje)
- Zejtun, Zurrieq ( Maltoje)
- Aalsum (Nyderlanduose)
Ikonografijoje Šventoji Kotryna yra vaizduojama su tekiniu ir kalaviju – jos kankinimo simboliais ar su knyga ir palmės šakele rankose, kaip moksliškumo ir nekaltumo ženklu.Šv. Kotryna buvo ypatingai garbinama visoje Europoje. Ji yra viena iš Keturiolikos Šventųjų globėjų, į kuriuos meldžiamasi sunkių epidemijų metu. Istoriniai šaltiniai teigia, jog ji yra pasirodžiusi Joanai Arkietei regėjimo metu.
Šv. Kotryna ir Lietuva
Žemaitijoje tikėta, kad šv. Kotryna padeda, jei to prašoma, vyrams gauti gerą žmoną. Teigta, kad nevedusieji šito melsdavę Šv. Kotrynos dienos išvakarėse.
Marijampolės apylinkėse užrašytas toks posakis: „Per šv. Kotryną pasninkauja vyrai, o per šv. Ambraziejų (12.07) – merginos. Tada išpasninkavę pažiūri į veidrodį ir pamato savąjį“. Liaudyje ši diena dar buvo laikoma Senbernių diena.