Gėlė – Rozmarinas (Prisiminimai, Tu mane prikeli gyvenimui)
Rosmarinus officinalis
Rozmariną mėgo jau senovės Graikijoje. Senovės Romos gyventojai rozmarino šakelėmis puošdavo naminius dievus. Juo taip pat būdavo aprūkomos gyvulių bandos. Rozmarino girliandos puošdavo ir vestuves ir laidotuves. Tai nenuostabu, nes stiprus auglo kvapas nustelbia visus kvapus aplinkui. Ispanų legendos pasakoja, jog po rozmarino krūmu buvo džiovinami kūdikėlio Jėzaus vystyklai. Vokietijoje iki XIX a. buvo išlikęs paprotys rozmarino šakele išplakti artimuosius Didžiojo Penktadienio rytą. Sicilijoje vis dar tikima, jog rozmarino krūmuose slepiasi fėjos.
Viduramžiais buvo tikima, jog rozmarino arbata pagelbsti kankinamiems galvos skausmų ir pagerina atmintį. Italės buvo įsitikinusios, jog gyvenimo džiaugsmą susigrąžins nešiodamos rozmarino šakelę prie širdies. Augalo aliejus buvo naudojamas kvapaus muilo gamybai. Rozmarino buvo ir senovinio odekolono – Vengrijos vandens sudėtyje.
Rozmarino aliejus mėgiamas prancūzų virtuvėje. Džiovinti jo lapeliai puikus pagardas riebios mėsos patiekalams.
Astrologai šį augalą priskiria Saulės planetos globai.