Aušros vartų Marija, gailestingumo motina 
Lapkričio 15 d. visoje Lietuvoje yra švenčiama paskutinė liturginių metų šventė, skirta Dievo Motinos Marijos garbei. Nuo 1735 metų Vilniuje šią dieną kasmet vyksta tradiciniai atlaidai, o Aušros Vartuose kabantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas garbinamas kaip stebuklingas.
Vartai, kurioje dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą buvo paminėti 1514 metais ir yra vadinami Medininkų vartais. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais“ ir kodėl „Aušros“ – irgi nežinia. Gali būti, jog toks vartų pavadinimas kilo dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės“ įvaizdžio.
Iš pradžių Švč. Mergelės atvaizdas kabojo vidinėje vartų pusėje nedidelėje nišoje. Jis priklausė miestui. miesto nuosavybė. 1626 m. į Vilnių atsikėlė basieji karmelitai. Jie gavo sklypą vienuolynui ir bažnyčiai statydintis prie Aušros vartų. 1668 m. miesto valdžia pavedė Dievo Motinos atvaizdą globoti karmelitams, o 1671 m. tėvo karmelito Šventosios Dvasios Karolio rūpesčiu paveikslui pastatyta medinė koplyčia. 1711 m. sudegus medinei koplyčiai, 1712-1715 m. buvo pastatyta mūrinė koplyčia, pasiekusi mūsų laikus. Koplyčia buvo statoma taip, kad tikintieji galėtų melstis prie paveikslo gatvėje, nes į koplyčią buvo patenkama iš vienuolyno sodo ir pasauliečiams, ypač moterims, nebuvo leidžiama į ją įeiti.
1844 metais, vienuolynas buvo atiduotas stačiatikiams, o koplyčia perduota diecezinei dvasininkijai. Nuo tada įėjimas į ją tapo atviras. Dar prie atidarant koplyčią, 1789-1799 m., pagal Pietro di Rossi projektą, maldininkams buvo pastatyta galerija su vidiniais laiptais.
1927 m. liepos 2 d. Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas buvo iškilmingai vainikuotas. Jam suteiktas Gailestingumo Motinos titulas. Tuomet aplink paveikslą buvo apie 14000 stebuklingų išgijimų ženklų – votų kurias sunešė atsidėkodami už išgijimą žmonės.
2002 m. vartų ir koplyčios pastatas buvo restauruotas. Restauracijos metu buvo atkleistos XIX amžiuje uždažytos dekoro detalės.
Kas gi iš tikrųjų pavaizduota šiame paveiksle nėra tiksliai išaiškinta. Istorikai teigė, jog šiame paveiksle buvusi nutapyta Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė. Ši teorija vėliau buvo atmesta. Paskutiniųjų tyrimų duomenimis yra manoma, jog šis paveikslas buvo sukurtas apie 1620-1630 metus pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso pavyzdį, remiantis 1580 m. Thomo de Leu atlikta graviūra. Kas nutapė paveikslą, iki šios dienos nėra aišku.
Parengta pagal: http://www.ausrosvartai.lt/ medžiagą