Nelietuviškų tikrinių vardų rašymo taisyklės

Nelietuviškų tikrinių vardų rašymo taisyklės nuolat keičiasi, todėl siūlyčiau visgi pasidomėti, ką šiuo klausimu sako VLKK.

1.

Nelietuviški vietovardžiai ir asmenvardžiai, kurie originalo kalba yra  rašomi nelotyniškais rašmenimis,  vartojant juos lietuvių kalboje turi būti  perrašomi lietuviškais rašmenimis, pridedant lietuviškas galūnes.

Pvz.: Muromas(Му́ром), Mariupolis (Мариуполь), Dubajus (Dubai), Riazanė  (Рязань), Tbilisis (თბილისი),  Puškinas (Пушкин), Buninas (Бунин) ,Aleksandras (Алекса́ндр),  Fadejevas (Фаде́ев).

Lietuviškų galūnių negaus  tie  žodžiai, kurie baigiasi kirčiuotais balsiais. Moterų vardai pavardės, kurios baigiasi balsiu o ir kietaisiais priebalsiais, lietuviškų galūnių taip pat negaus.

Pvz.: Nino (Нино), Sapfo (Sapfo); Trembo (moteris),  Galič (moteris), bet  Galičius (vyras) (Галич).

2.

Lietuviškais rašmenimis ir su reikiama lietuviška galūne bus  rašomi ir tie vietovardžiai, kurių originalo rašmenys yra rašomi naudojantis  lotyniško pagrindo raidynu, t.y, :

Pvz.:  Antverpenas (Antwerpen),  Viena (Vienna),  Budejovicai (Budejowice), Strasbūras (Strassbourgh),  Eifelis (Eiffel), Anžu (Anjoux), Sen Malo (Saint- Malo), Kordoba (Cordobe), Dunkerkas (Dunkerque), Lilis (Lille),  Adelaidė (Adelaide) , Zalcburgas (Zalsburg), Paryžius (Paris), Toronto (Toronto), Provansas (Provence).

Lietuviškų galūnių negaus ir nebus kaitomi  vietovardžiai, kurie baigiasi balsiu u ar bet kuriuo kirčiuotu balsiu ar dvibalsiu.

Pvz.: Piarnu( Pärnu), Bordo (Bordeaux), Mamudzu (Mamoudzou), Alje (Allier), Uagadugu (Uagadugu), Blua (Blois).

3.

Lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai privalo būti  rašomi  arba pagal tarimą lietuviškomis raidėmis, arba originalo rašmenimis.

a) populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose dažniausiai yra  pateikiami pagal tarimą, pridedant atitinkamas  galūnes.

Pvz.:  Litlis(Little),  Dolitlis (Dolittle),  Morisas (Morris, Maurice), Bodleras (Baudelaire), Šubertas (Schubert), Buonapartas(Buonaparte), Harvėjus (Harway), Džiakomas (Giacomo), Pučinis (Puccini), Mantu (Mantoux),  Selma (Selma), Šarlotė (Charlotte) , Žakas (Jacque).

Lietuviškos galūnės nebus  pridedamos panašiais atvejais kaip  ir tie, kurie nurodyti prie pirmosios ir antrosios nelietuviškų vardų rašymo taisyklės.

Pvz.: Kamiu (Camus), Silvi (Sylvie), Remi (Remy), Ruso (Rousseau), Arno (Arnaud)

b) mokslinėje literatūroje, informaciniuose leidiniuose ir specialiuose tekstuose  vardai gali  būti pateikiami kaip  autentiškos asmenvardžių formos, kurioms daugeliu atvejų irgi (tiesiogiai ar po apostrofo) pridedamos lietuviškos galūnės.

Pvz.:  Morrisas,  Bushas, Waldheimas; Mitterrand’as, Verlaine’as;

arba be galūnių:   Morris, Bush,  Maurice,  Kennedy, Bertolucci, Enrico, Caruso.

Vartojant sulietuvintas formas, greta skliausteliuose galima rašyti  originalias vardo formas, o vartojant originaliąsias vardo formas, greta skliausteliuose įrašyti sulietuvintas.

Plačiau skaitykite:

Valstybinė Lietuvių Kalbos Komisija

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *