Remiantis K. Kuzaviniu ir B. Savukynu
Senieji lietuviški vardai aptinkami istoriniuose šaltiniuose mus pasiekė iš gilių viduramžių. Gi naujieji vardai ėmė rastis XX a. pradžioje, ir daugiausia buvo paimti iš romantinės istorinės literatūros: Gražina iš A. Mickevičiaus, Nijolė ir Vytolis iš I. Kraševskio raštų. Tokių literatūrinių vardų atsirado ir vėliau, trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje: Daiva ir Grožvyda – iš Vydūno, Kunotas, Perlys, Šarūnas, Šviedrys – iš V. Krėvės, Živilė – iš Šatrijos Raganos raštų. Tuo pat metu paplito ir tikrų ar tariamų mitologinių būtybių vardai : Aušrinė, Laima, Milda, Rasa ir kt. Vart0jimo amžiumi naujieji lietuviški vardai yra visai neseni – jie išplito tik XX amžiuje.
Naujieji lietuviški vardai pagal darybą ir kilmę gali būti skirstomi į 7 sluoksnius:
1) Mitologiniai vardai – tai lietuvių mitologijos dievybių ir būtybių vardai:
Aušrinė, Gabija, Laima, Rasa, Žemyna, Vaiva ir kt.
2) Literatūriniai vardai, – sugalvoti rašytojų ar jų paimti iš dabar neatsekamų šaltinių ir išpopuliarinti grožinėje literatūroje:
Gražina, Daiva, Živilė, Šarūnas, Skirgaila ir kt.
3) Vietovardiniai vardai ( kilę iš upių, ežerų vardų ir kitų vietovardžių):
Alna, Deimena, Irtuona, Luknė, Minija, Neringa, Nida ir kt.
4)Etnoniminiai vardai (kilę iš senųjų baltų genčių ar sričių vardų):
Aistis, Aistė, Bartas, Jotvingis ir kt.
5) Nauji vardai, padaryti iš senųjų lietuviškų vardų skiemenų:
Daumantas ir Daumantė, Minvilas ir Mingailė, Radvydas ir Raivedys ir kt.
Turint galvoje, kad visi šie sandai gana dažni senuosiuose varduose, ir kad sandai galėjo kaitaliotis vietomis, šiuos naujadarus galima ir patariama laikyti įmanomais dariniais. Vienas kitas iš jų (pvz., Dautartas, Gervydas) vėliau buvo aptikti istoriniuose šaltiniuose.
6) Nauji vardai, padaryti iš bendrinių žodžių:
Audrius, Audrys, Vasarė, Liepa, Rytis, Rytė, Vėtra, Šiaurys ir kiti.
7)Verstiniai vardai:
Auksė (iš lot. Aurelia), Danguolė (iš lot. Coelestina), Laimis (iš lot. Felix) ir kt.