Skorpionas ir Mitas
Senieji Egipto ir Chaldėjų astrologai šiandieninį Skorpioną įsivaizdavo kaip gyvatę. Tai labai gilus simbolis, daug pasakantis apie patį Skorpioną. Pirmiausia reikia suprasti tai, kad gyvatė kasmet išsineria iš savo odos taip sugebėdama kasmet atsijauninti. Jos atsijauninimas yra cikliškas kaip ir Skorpiono gyvenimas. Skorpionas keliauja iš vieno savo gyvenimo tarpsnio į kitą, dažnai sugriaudamas tiltus su praeitimi ir atgimdamas iš naujo vis kitokia oda. Be to, gyvatė visoms tautoms simbolizavo išmintį ir sugebėjimą įminti visas paslaptis.Ji šliaužia pažemiu ir sugeba išgirsti visas paslaptis. Ir ne tik išgirsti, – ji tas paslaptis valdo. Toks yra ir Skorpionas – nerasite ženklo, kuris labiau mėgtų paslaptis nei jis. Jis stiprus ir suprantantis tiek Gėrį tiek Blogį. Iš esmės jis pats yra ir gėris ir blogis viename- kaip daktaras Faustas, pasiklydęs tarp Dangaus ir Pragaro.
Senovės graikams Skorpionas priminė kiek mažiau paslaptingą, bet ne mažiau pavojingą gyvūną. Pažvelkime kodėl. Visų pirma Skorpionas yra atsiskyrėlis. Jūs niekur nesutiksite Skorpionų gaujos dykumoje. Jie visi gyvena pavieniui. Lygiai taip pat gyvenime nesutiksite Skorpiono, kuris mėgs triukšmingus vakarėlius, minios sambūrius ar turgų. Skorpionas visada pasitikės tik keletu draugų ir greičiausiai turės tik vieną širdies draugą ar draugę.Antra, visi žino, jog Skorpionas turi geluonį. Šis gyvūnas niekada nepuls pirmas, bet jeigu neturės kur trauktis, jo įkandimas gali tapti ne tik labai skausmingu, bet gal būt ir mirtinu. Jeigu jau priversite Skorpioną gintis, jam visai nebus svarbu kokio jūs dydžio. Jis niekada nepatikės pasaka apie atsuktą kairįjį skruostą, bet grąžins skolą su kaupu. Ir tai nėra pasakos, – Skorpionas ginasi ryžtingai ir griežtai.Įdomu tai, kad šventųjų tarpe Skorpionų beveik nėra, isšskyrus M. Gandį.
Neretas girdėjęs pasakojimus apie tai, jog negalėdamas apsiginti, Skorpionas įgelia pats sau. Yra žmonių, pasakojančių jog matė tai savo akimis. Tai tinka ir Skorpiono ženklo atstovams. Jie taip mėgsta savo nepriklausomybę, jog geriau susinaikins, nei bus kieno nors kontroliuojami.Jeigu jau Skorpionas pripažino kieno nors viršenybę ir nulenkė galvą, – jis išmoko pačią giliausią savo gyvenimo pamoką.Dažniausiai jis pripažįsta tik savo Dievo autoritetą, tačiau jo Dievas nebūtinai turi būti tas pats kaip ir jūsiškis.
Neretas Skorpionas, užgožtas gyvenimo ar šeimos rūpesčių puikiausiai atsigroja ant artimųjų progai pasitaikius. Ir toks atsiskaitymas su engėju anaiptol nėra nei puikus nei gražus.Įsiutęs Skorpionas neturi jokių iliuzijų ir atsiskaito dantimi uždantį.
Puikiai žinomas graikų mitas pasakoja apie vieną didvyrio Heraklio žygdarbį.
Jam teko užduotis užmušti tūnančią oloje pabaisą Hidrą. Hidra buvo pabaisa su devyniomis gyvatės galvomis, kurių kiekviena turėjo po devynis geluonis. Nukirtus vieną galvą, jos vietoje tuojau pat ataugdavo kelios. Heraklis pabandė nukapoti šios pabaisos galvas, tačiau greitai pastebėjo, jog toks darbas yra bergždžias. Tik prisiminęs išminčiaus patarimą, jog Hidra bijo šviesos, jis ištįso gyvatę į saulės šviesą ir taip nukapojo jos galvas. Beliko tik paskutinioji, stebuklingoji galva,sauganti retą brangakmenį, kurios jis niekaip negalėjo nukirsti. Tačiau šią galvą pavyko sutraiškyti prie olos stovėjusiu akmeniu. Šis mitas paaiškina, jog neretas Skorpionas atranda tokią gyvatę savyje. Ši gyvatė gali būti daug kas: pavydas, troškimas, aistros, pagyros ir panieka. Tik nugalėjęs savyje Hidrą Skorpionas tikrai tampa savo padėties šeimininku.