Šeštinės 
Šeštinės yraKristaus dangun įžengimo šventė. Tai yra kilnojamoji šventė, kuri yra kilnojma pagal Šv. Velykų laiką. Ji dažniausiai išpuola tarp gegužės 4 ir birželio 2 d.. Šeštinės yra švenčiamps šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Istoriškai ši šventė sutampa senovine gyvulininkystės švente. Pirmadienis, antradienis ir trečiadienis prieš Šeštines būdavo vadinamosios Kryžiavos dienomis, per kurias nebuvo dirbama kai kurie darbai, paprastai nevalgoma mėsa. Pirmosios trys šios savaitės dienos yra pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Per Šeštine apie laukus tradiciškai ėjo procesijos. Jos taip pat aplankydavo kryžius, į kapines.
Šeštinės yra švenčiamos 40-ą dieną po Velykų. Tai yra privaloma šventė tikintiesiems. Šia švente siekiama prisiminti ir pagerbti Viešpaties Jėzaus Dangun Žengimą. Jos yra švenčiamos nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių.
Kristaus Dangun Žengimo įvykis yra aprašytas apaštalų darbų knygoje, bei Evangelijoje pagal Morkų ir pagal Luką. Senovinė legenda liudija, kad Viešpats Jėzus įžengė į dangų nuo Alyvų kalno vidutinės viršūnės. Šioje vietoje imperatorienė Šv. Elena pastačiusi gražią baziliką, kuri istorijos bėgyje buvo kelis kartus sugriauta ir vėl atstatyta.
Kristaus Dangun Žengimas yra paskutinė Jo garbingo gyvenimo šioje žemėje apsireiškimas. Kristus įžengė į dangų savo paties galia.
Kaip lietuviai švęsdavo Šeštines?
Šeštinių dienomis nebuvo galima sėti avižų, miežių, kad varpos nesikryžiuotų, nebuvo galima sodinti bulvių, laukuose drausdavę dirbti su arkliais , kad vasarą ledai nepakenktų javams. Šeimininkės negalėjo mesti audeklo, nes siūlai raizgysis. Buvo neleidžiama valgyti mėsos, nes būdavo tikima, jog javai bus susipynę.
Šeimynai būdavo ruošiama po šešis pyragiukus, kiaušinius arba šešias kiaulių kojas. Buvo sakoma, kad per Šeštines reikia valgyti šešis kartus ir būtinai mėsą su žirniais, nes kitaip kiaulės nesives. Taip pat būdavo tikima, jog jei per Šeštines yra giedra, tais metais avys išsiganys sveikos.