Vėžys ir Mitas
Vėžys vienas iš paslaptingiausių Zodiako ženklų. Jis taip pat laikomas vienu iš motiniškiausių ir rūpestingiausių jo atstovų. Taip yra todėl, kad šis ženklas siejamas su Didžiąja Motina ir motinyste.
Vėžys yra savo motinos vergas, nes jis pats privalo išmokti būti motina. Tai ir kuria jo prieštaringus santykius su pasauliu. Motina pradeda Vėžio gyvenimą ir taip pat stovi šalia jam baigiantis. Motina visada didelė, reikli ir paslaptinga. Negalėdamas išlaikyti artimiausio žmogaus kritikos jis leidžiasi į kelionę, stengdamasis atitrūkti kuo toliau, – nuo vaikystės, nuo prisiminimų, nuo Motinos.
Senosios civilizacijos mena laikus kai buvo garbinama Didžioji Motina, prašant jos derliaus, užtarimo ir apsaugos. Ši motina buvo ir guodėja, ir galinga užtarėja ir teisėja. Ji buvo visagalė ir visaapimanti. Štai kodėl Vėžys, jaučiantis visas slaptas sroves ir nuotaikų svyravimus negali jos perprasti. Jis žino, kad Motina visada paguos. Ši paguoda išauga iš žemės tarsi naujai atgimstantis dievas – kupinas energijos, kūrybingumo ir šviesos. Šis jaunas dievas kasmet atgimsta iš motinos žemės gelmių tam, kad atneštų šilumą ir šviesą. Tūkstančius metų žmonija rudenį gedėdavusi pasislepiančios saulės ir tūkstančius metų kiekvieną pavasarį švęsdavo jos sugrįžimą. Jūs paklausite, o ką tai turi bendra su Vėžiu? Vėžys, – visų pirma yra ženklas, kurį valdo ciklai. Žiemos ir vasaros kaita, nuotaikų kaita, kūrybinių jėgų antplūdžiai ir visiškas išsekimas, visa tai įtakoja Vėžio gyvenimą. Vėžys sunkiai pakelia oro kaitą, jam nepatinka klimatiniai pokyčiai. Jis sunkiai ištveria keliones, tačiau jas dievina. Jis užsisklendžia savyje keičiantis metų laikams ir tarsi užmiega žiemos miegu. Tačiau kiekvienąkart kam nors pasikeitus, Vėžį aplanko įkvėpimas. Jis ir pats negali paaiškinti, iš kur kyla tos idėjos, tačiau jos ateina tik tada, kai Vėžys gali gyventi kitimų ritmu.
Niekas negali pasakyti, kokios nuotaikos Vėžys bus ryte ar vakare, kas jį prajuokins ar sugraudins. Tai apsigimęs aktorius, kurio reakcija keičiasi dėl neįspėjamų priežasčių. Vieną minutę jis juokiasi, kitą jau užsisklendęs savyje. Tačiau reikia suprasti, kad po šiuo nuotaikų kaitos šarvu slepiasi jautri būtybė, kuri nenori būti sužeista pastovaus kitimo, kuris verčia Vėžį nertis iš šarvo. Vėžiui būtina kuo nors save išreikšti. Tačiau nesitikėkite, jog jo saviraiškos formos bus įprastos ar lengvai suprantamos. Jis privalo gyventi mėnulio ir potvynių ritmu, kad galėtų išlikti. Taip pat nesitikėkite, jog Vėžys ką nors jums paaiškins. Jis kaip gamta, – nelinkęs aiškintis ir nelinkęs pernelyg pasitikėti. Jums belieka arba priimti jį tokiu koks jis yra, arba tiesiog jo nesuprasti.